stačiakimšas

stačiãkimšas, -à adj. (3^b) grūste prigrūstas, labai pilnas: Gurbas stačiãkimšas prikištas gyvulių – nei kur praeit Ob.

stačiakimšaĩ adv.: Da tiek žmonių nesu mačiusi – stačiakimšaĩ Ob.